Dažniausiai įvairūs parazitiniai organizmai pažeidžia virškinamojo trakto organus – skrandį ar žarnyną. Tačiau šie organai nėra vienintelė vieta, kur gyvena kirminai ir kiti parazitai; jie taip pat gali paveikti kitas kūno vietas, įskaitant kepenis.
Infekcijos simptomai visoms infekcijoms yra vienodi – skausmas šone, niežulys, odos bėrimas, odos ir organų gleivinių gelta ir kt. Todėl nustatyti parazitines infekcijas nėra lengva, nes simptomai yra panašūs į kitų kepenų ligų simptomus.
Kokie parazitai gali gyventi kepenyse
Dažniausiai kepenyse įsikuria šių tipų parazitai:
- Apvaliosios kirmėlės – šie parazitai tulžies latakais iš žarnyno patenka į kepenis. Liga sukelia askaridozė, kuriai būdingas odos niežėjimas ir bėrimas, diskomfortas kepenų srityje, kai kuriais atvejais pykinimas ir vėmimas.
- Giardija - kitas įprastas parazitų tipas, kuris pažeidžia kepenis. Sergant giardiaze, pacientas jaučia skausmą hipochondrijoje, pykinimą ir vėmimą, geltoną odos atspalvį, niežėjimą ir bėrimą.
- Echinokokas – šie organizmai sukelia ligą echinokokozę, kai pažeistame organe susidaro keli cistiniai dariniai, kuriuose yra kirminų. Ligą lydi pykinimas ir vėmimas, odos pageltimas, o ligai progresuojant cistos pradeda didėti.
- Opisthorchis – šios rūšies parazitai paplitę Pietų Azijos šalyse, todėl prieš juos lankantis rekomenduojama pasiskiepyti. Opisthorchizės parazituoja kepenų ir tulžies pūslės latakuose ir sukelia sunkias šių organų ligas.
- Schistosomos – paplitę ir Pietų Azijos šalyse, daugiausia gyvena vandens aplinkoje, todėl gali užsikrėsti maudydamiesi tvenkinyje. Šistosomos sukelia pavojingą ligą šistosomiazę, kuri dažnai sukelia cirozę ir kitas ligas.
- Strongyloides – patekę į organizmą, jie prisideda prie strongiloidozės, kuriai būdingas skausmas hipochondrijoje, apetito stoka, odos pageltimas, kartaus skonis burnoje, išsivystymo.
- Ameba – sergant amebiaze, kepenys kelis kartus padidėja, susidaro abscesai. Užsikrėtęs žmogus jaučia stiprų skausmą šone, pykinimą ir vėmimą, karščiuoja.
- Blakstienos – patekę į organizmą sukelia retai diagnozuojamą, bet labai pavojingą ligą balantidiazę. Sergant balantidiaze, paveiktoje zonoje atsiranda skausmingų pojūčių, kuriuos apsunkina palpacija, kraujingos išmatos, sausumas ir geltonas odos atspalvis.
- Kepenų mėšlungis – kirminas, pažeidžiantis kepenų latakus ir sukeliantis tulžies sistemos veiklos sutrikimus, įskaitant ligą, tokią kaip cholangitas. Sergantis žmogus praranda apetitą, netenka daug svorio, jaučia pilvo ir hipochondrijos skausmus, pakyla kūno temperatūra, atsiranda odos bėrimas ir niežėjimas.
Infekcijos keliai
Kirminai gali patekti į kūną šiais būdais:
- Valgant nešvarias daržoves ir vaisius.
- Valgant žalią, nepakankamai termiškai apdorotą mėsą.
- Geriant žalią ir nevirintą vandenį.
- Susilietus su užsikrėtusiu asmeniu.
- Per užsikrėtusių gyvūnų išmatas.
- Per nešvarias rankas.
- Žaidžiant su naminiais (ar gatvės) gyvūnais.
- Susilietus su žeme, dirvožemyje yra daugybė parazitinių kirminų ir jų lervų.
- Plaukiant stovinčiame vandens telkinyje.
Pagrindinė priežastis, dėl kurios kirminai patenka į organizmą, yra per burną; kai kurios rūšys prasiskverbia per odą.
Diagnostika
Norėdami nustatyti parazitines infekcijas kepenyse, turite atlikti keletą tyrimų:
- Bendras kraujo tyrimas.
- Biocheminis kraujo tyrimas.
- Šlapimo tyrimas.
- Tulžies analizė.
- Biocheminė išmatų analizė.
- Kraujo tyrimas dėl antikūnų prieš parazitus – padidėjęs jų kiekis rodo, kad organizmas pats bando kovoti su kirmėlėmis.
- Skatologinė išmatų analizė.
- Pilvo ertmės ir kepenų ultragarsas parodys cistinių darinių, abscesų buvimą, kepenų dydį ir kitus veiksnius, rodančius parazitų buvimą.
Gydymas
Atsikratydami helmintų turite atsiminti vieną svarbią taisyklę: jokių savarankiškų vaistų! Reikiamą terapiją skiria tik gydytojas, atsižvelgdamas į parazitų rūšį, pažeidimo laipsnį ir kitas indikacijas. Savarankiškas gydymas yra kupinas sunkių komplikacijų ir mirties.
Helmintozės terapija yra skirta:
- Kūno apsinuodijimo pasekmių pašalinimas.
- Parazitų pašalinimas iš kūno.
- Kepenų ir žarnyno fermentinio aktyvumo gerinimas.
- Vėlesnių infekcijų prevencija.
Nepriklausomai nuo ligos tipo, užsikrėtęs asmuo turi laikytis dietos. Riebus, keptas, aštrus, labai sūrus maistas, miltai ir saldumynai turėtų būti pašalinti iš dietos.
Reikia vartoti kuo daugiau skaidulų, kurių yra grūduose, liesoje mėsoje, termiškai apdorotose, troškintose daržovėse, pieno produktuose. Gerkite kuo daugiau įprasto, švaraus, filtruoto arba virinto vandens.
Pacientui skiriama vaistų terapija:
- Anthelmintiniai vaistai – naikina ir pašalina parazitus iš organizmo, užkertant kelią tolimesnėms infekcijoms.
- Enterosorbentai – šie produktai „surenka“ visas toksines medžiagas, kurios nuodija organizmą ir pašalina jas iš organizmo. Dėl to visiškai išvaloma visa virškinimo trakto sistema, įskaitant kepenis ir jų kanalus.
- Vaistai nuo viduriavimo – Viduriavimas dažnai pasireiškia esant helmintų invazijai, todėl jam pašalinti skiriami vaistai nuo viduriavimo.
- Antialerginiai vaistai – užsikrėtus parazitais, pasireiškia įvairios alerginės reakcijos, pasireiškiančios odos bėrimu, deginimu, niežėjimu. Siekiant pašalinti alergiją, skiriami antihistamininiai vaistai.
- Vaistai, normalizuojantys kepenų veiklą – sustiprina kepenų valymo poveikį ir skatina pažeistų organo ląstelių atsinaujinimą bei normalizuoja jo funkcionavimą.
- Vitaminai ir mineraliniai kompleksai – atkuria maistinių medžiagų balansą organizme.
Infekcijos prevencija
Parazitais užsikrėsti labai lengva, todėl norint apsisaugoti nuo infekcijos, reikia atsiminti šias svarbias taisykles:
- Kuo dažniau plaukite rankas, ypač pažaidus su gyvūnais, dirbant su dirvožemiu, apsilankius tualete ir išėjus į lauką.
- Dirbdami su dirvožemiu, mūvėkite tik apsaugines pirštines.
- Vartokite tik kruopščiai nuplautus vaisius ir daržoves.
- Negerkite žalio vandens.
- Mėsą gerai išvirkite arba pakepinkite.
- Neplaukite stovinčiuose ar nepažįstamuose vandens telkiniuose.
- Prieš išvykdami į kitas šalis, pasiskiepykite nuo toje vietovėje paplitusių parazitų.